Pirmą kartą Sibiro katė rusų grožinėje literatūroje buvo paminėta turbūt antroje XVIII-ojo amžiaus pusėje. Įdomu tai, kad visur buvo rašoma ir sakoma "sibirinis katinas", o ne "sibirinė katė". Taip buvo vadinami stambūs, masyvūs, su didele galva ir tankiu ilgoku plauku gyvūnai. Tačiau jie buvo sutinkami ne tik Sibire, bet ir ištisoje Rusijos Imperijoje. Nežinoma tik, ar iš tikro "sibiriečiai" buvo aborigeninė kačių veislė.

Kad išsiaiškintume Sibiro katės kilmę, pirmiausia reikėtų panagrinėti kačių egzistavimą ir plitimą Rusijoje. Archeologiniai radiniai liudija, kad atskiri vienetai atsirado jau VII amžiuje prieš mūsų erą. Retas ir brangus gyvūnas VI-VII mūsų eros amžiais dar netarnauja pagal tikrąją savo paskirtį ir gyvena kaip retas eksponatas turtuolių namuose. X-XIII amžiais katės išplinta Rusijos teritorijoje ir XIX amžiuje tampa pakankamai žinomu gyvūnu, tačiau dar ne pagal visų mirtingųjų kišenę. Peles ir žiurkes šie gyvūnai gaudė tik vienuolynuose ir turtuolių svirnuose. Katė iš tikro buvo labai vertinama ir buvo tų sąraše, už kurių pavogimą buvo skiriamos labai didelės baudos. Palaipsniui, dauginantis katėms, jos tapo visais įprastais gyvūnais ir gyveno verslininkų ir net valstiečių namuose, o čia vikrūs jų sugebėjimai buvo įvertinti tikrai pelnytai. XV-XVI amžiais katės tapo nepakeičiamomis rusiškų kaimų gyventojomis. "Be katės ne namai, be šuns ne kiemas" – gracingoji valstiečių pagalbininkė tapo "namų šeimininke", kai šuo "kiemo šeimininku".

Katė tai didelė mįslė. Atrodo, visai neseniai ji landžiojo po šiukšlių konteinerius, o dabar, štai, ji puikiame parodiniame narvelyje su įmantriomis užuolaidėlėmis. Ji tupi tame narvelyje, o jos šeimininko rankose – Sibiro katės veislės sertifikatas. Galbūt visos naminės katės – tiesioginiai pūkuoto kačiuko, kurį Bizantijos vienuolis, kaip brangią dovaną, atvežė į Didžiojo kunigaikščio rūmus, palikuonys. Nuo tų laikų kates tai dievino, tai smerkė, prakeikė ir net degino laužuose. Jos praėjo be galo sudėtingą kelią, kuris tęsėsi nuo "tamsiųjų jėgų" iki gydančio balzamo, mums, žmonėms, taip ir likdamos mįsle. Sunku pasakyti, kada pirmą kartą Sibire pasirodė katės. Turbūt tada, kai XVI amžiuje žmonės ėmė persikėlinėti per Volgą. Su visu savo varganu turtu jie vežėsi ir kates. Rusijoje yra labai tam tinkantis prietaras: laimė ir gerovė bus tik tuose namuose, į kuriuos pirmoji įžengs katė. Ir labai gerai pagalvoju, koks kaimo gyventojas be ūsuotos padėjėjos! Pažiūrėjus į šiandienines Sibiro kates, labai gerai matomi Norvegijos miškų ir laukinės stepių katės bruožai. Tai visiškai nenuostabu! Atsiradusios Rusijoje, "pūkuotosios dovanėlės" turėjo turkiškų (persiškų, buchariškų) kačių bruožų. Tačiau laisvės ir nuotykių troškimas privertė jas palikti klėčius ir merginų kambarėlius bei pabėgti į artimiausius miškus. Kai kurios iš gražuolių grįždavo atgal ir netrukus susilaukdavo mažylių. Kartu keliaudamos su į naujas vietas persikeliančiais žmonėmis, katės negalėjo neatkreipti dėmesio į naujus miškus ir jų gyventojus. Atšiaurios ir nepalankios išgyvenimo sąlygos šioms katėms suteikė tvirtus kaulus, tankų ir dailų kailį, puikiai išvystytus žandikaulius. Čia puikiai "pasidarbavo" natūralioji atranka. Kad iškęstų Sibiro šalčius, katės turėjo apaugti tankiu poplaukiu. Gamta šias kates taip pat apdovanojo ilgu, šiurkščiu ir vandens nepraleidžiančiu dengiamuoju plauku. Nedieli plaukų "teptukai" saugo ausų galiukus nuo šalčio. Joms labai lengva bristi per gilų sniegą, turint tokias stiprias, galingas, apvalias letenas su labai tankiais plaukų kuokšteliais tarpupirščiuose. Sibiras – ne vieta smulkiems ir silpniems. Sibiras užuagino stiprius ne tik žmones, bet ir kates. Štai taip ir susiformavo šiuolaikinė Sibiro katė. Dabar šis stiprus gyvūnas – nesutramdomas medžiotojas ir tyrinėtojas, labai kantrus vaikams, jaučiantis savo "šeimininką", mokantis pasinaudoti kiekviena žmogaus silpnybe, atnešantis gėrį ir jaukumą į tuos namus, kuriuose gyvena ir, visdėlto, gyvenantis taip, kai jam reikia. Kai kurie žmonės dar iki šiol šias kates laiko "šiukšlynų" katėmis, nors daugelis kačių savininkų įrodė, kad jų gyvūnai su dideliu pasididžiavimu nešioja Sibiro katės vardą ir turi "Pasaulio čempiono" titulą. Sibiro katės veislė kiekvieną dieną vis labiau populiarėja Rusijoje ir už jos ribų. Amerikoje tai viena iš populiariausių veislių. Šiandiena "sibiriečiai" yra patys didžiausi persų, egzotų, "britanų" konkurentai visose tarptautinėse parodose. Tai įrodo anglai, kurie kalba, kad "tokia katė puikiai gali papuošti karalienės rūmus!" Sibiro katės veislė priskiriama prie natūralių veislių, kurios šiuo metu yra labai populiarios Europoje. Jos labai artimos žmogui, tačiau tik tada, jeigu ji – pilnavertis šeimos narys. Ši katė gal truputį labiau nepriklausoma nei kitos katės. Tačiau labai taktiška. Ypatingos struktūros kailio dėka, Sibiro katei nereikalinga kasdieninė priežiūra. Ji labai neišranki maistui. O tai reiškia, kad Sibiro katės laikymas namuose nesudaro jokių papildomų sunkumų. Užtai bendravimas su Sibiro veislės kate jūsų namams suteiks nepaprastą jaukumą.

Šita graži gali miegoti kaip ant pagalvės Žiema turėtu sušildyt

Tikriausiai jai slatis nebaisus

Oho kokia putlute, tikrai grazi

Scrape the Poison off the Bone
wow power leveling,
　　This is a story from Three Kingdoms.wow power leveling Guan Yu was hit by a poisonous arrow in the right arm while attacking Fancheng City. When his men took the arrowhead out， they found that the poison had already seeped into the bone， so they persuaded him to go to Jingzhou for treatment. Determined to take over Fancheng City， Guan refused to retreat. Seeing Guan's wound getting worse day by day， they sent out scouts to look for famous doctors. One day， a man named Hua Tuo came by boat to the camp especially to cure Guan Yu. Guan asked him about how he would heal the wound. Hua said： “I am afraid that you will be scared， so Isuggest that we set up a post with a loop to tie down your arm with rope. Then， when your eyes are covered， I will start the operation.” Guan laughingly said， “That's necessary.” Then he gave orders to hold a dinner for Hua Tuo.
aion kinah,
After drinking several glasses of wine，aion kinah Guan started to play chess. At the same time， he reached out his right arm to Hua Tuo and said， “It is at your disposal. I have no fear.” Hua cut the skin and flesh open and scraped the bone with scalpel. Everyone present covered his eyes while Guan continued drinking and playing chess. In a moment， the blood filled a basin. When the poison was scraped off the bone， Guan stood up and smilingly said， “Now my arm can move freely just like before. Mr. Hua Tuo， you are a magic doctor!” Hua said， “Since I started medical practice， I have not seen anyone like you. You are a magic general.”Taking Chencang by Using a Clever Strategy
replica rolex,
　　This is a story from the novel Three Kingdoms.replica rolex Zhuge Liang led 300，000 Shu State troops in a march towards Chencang， the vital communication stronghold of the Wei State. It was his second expedition against the Wei State. Hao Zhao， the general guarding the city dug the trenches deep and built the fortress strong.
cheap aion kinah,
He waited for the attack. Everyday，cheap aion kinah Zhuge Liang sent soldiers to challenge the Wei army in battle， but the Wei troops held fast to their position and refused to come out. One day， a scout came back to report that Hao Zhao was seriously ill. Zhuge Liang thought that the chance had come at last. He ordered Wei Yan and Jiang Wei to take 5，000troops and surround Chencang in three days. They were to attack the city when they saw a fire inside the city. After that， he gave Guan Xing and Zhang Bao secret instructions. As the health of the Wei State general Hao Zhao was deteriorating， suddenly it was reported to Hao Zhao that the troops from Shu State had arrived outside the city.
maple story mesos,
Hao Zhao hurriedly ordered officers and soldiers to defend the city in their position. Unexpectedly，maple story mesos a fire broke out on each of the city's towers. There was chaos inside the city. Hao Zhaowas frightened to death. The troops of the Shu State smashed all enemy resistance and advanced into the city. Three days later when Wei Yan and Jiang Wei led their troops to the gate of the city， they heard somebody shouting from the top of the city wall， “You have come too late!” The two generals fixed their eyes upon the person. It was the Prime Minister of the Shu State， Zhuge Liang.
cabal alz,
The two generals got down from their horses hastily and saluted.cabal alz Zhuge Liang said， “The reason that I asked you to attack the city in three days is to keep the doldiers calm. In fact， Ihad already sent Guan Xing and Zhang Bao to secretly leave the center area of Han the same night as I ordered you. By disguising myself， I hid among the soldiers and set out for Chencang by starlight. We gave the enemy a surprise attack. The fire was set on at my instruction and it threw the city into confusion. This is called “taking the enemy by surprise and striking when it is unprepared.”